Labas, mano vardas Sonata
Kiek save atsimenu, visada norėjau augti.
Augti - man reiškia geriau save pažinti, stiprėti kaip asmenybei, lavinti įgūdžius ir įgyti naujas kompetencijas, įvaldyti save, t.y. tobulėti. Dar vaikystėje svajodavau mokintis pas Japonijos samurajus ar Kinijos meistrus, nes mane žavėdavo jų vidinė disciplina, išmintis ir gebėjimas laikyti vidinį balansą. Šios vertybės man svarbios iki šiol.
DŽIAUGSMAS. HARMONIJA. TIKRUMAS. BALANSAS. DARNA. IŠMINTIS. DVASINGUMAS. MEISTRIŠKUMAS.
Kiekvieną rytą išreiškiu ketinimą - atnešti šias vertybes savo pasirinkimais. Atveriu savo širdį, stebiu save ir reflektuoju, mokausi, šlifuoju savo profesinius įgūdžius ir kompetencijas, dalinuosi savo žiniomis su kitais, sąmoningai palaikau savo Išmintingąją dalį, nusilenkiu savo Mokytojams. Tai mano kelias.
Tiesa, iki šio etapo jis ne visada buvo darnus ir lengvas. Mano tėvai išsiskyrė, kai buvau maža, todėl labai greitai suaugau ir tapau savarankiška. Labai norėjau pati sukurti gražią šeimą, todėl vos 18-os ištekėjau, gimė vaikai... Šeima buvo darni ir graži. Apie trisdešimtuosius metus supratau, kad turiu kažką keisti, nes gyvenu ne savo gyvenimą, kad ir koks gražus jis būtų. Tuo metu žinojau tik vieną būdą - išsiskirti.
Išėjau iš šeimos su sūnum ir keliais lagaminais. Teko pradėt viską iš pradžių. Dariau, klydau, mokiausi... Neresursiniai santykiai, nuosavų verslų iššūkiai, atsakomybė, vieniša mamystė... Tada galvojau, kad visada dirbti yra normalu :)
2012 m. įgyvendinau savo seną svajonę - išvykau į Kiniją, o po kelių mėnesių į Tailandą. Vėliau su sūnum išvykom ten gyventi, sukūriau naują šeimą. Tą gyvenimo laikotarpį galiu apibūdinti kaip visų svajonių išsipildymą. Gausybė kelionių po visą pasaulį, laisvė, nuostabūs santykiai... Tada pirmą kartą labai aiškiai supratau, kad tai turėti yra labai gera, bet tai nėra tikra laimė man.
Ieškojau prasmės, vidinio pasitenkinimo. Dar labiau susidomėjau saviugda, koučingu, NLP, psichologija, galiausiai Geštalto psichoterapija. Pažintines keliones pakeitė kelionės pas įvairiausius mokytojus. Į mano gyvenimą atėjo Mokytojai iš viso pasaulio, dvasiniai vedliai iš Tailando, Balio, Mianmaro, Laoso, galiausiai, nuvykau ir į Japoniją. Meditavau, klausiausi paskaitų, skaičiau šimtų šimtus knygų... Auginau save dvasiškai, emociškai, ėmiau pati vesti mokymus, grupes, seminarus, stovyklas.
Nuo to laiko, kai gavau pirmą savo koučingo mokyklos baigimo sertifikatą, kantriai ir ilgai šlifavau savo kompetencijų deimantą. Su kiekvienu klientu, su kiekviena nauja sesija. kol galiausiai gavau PCC akreditaciją. O, jeeeeh!!! Tai buvo kelionė!! Ne tik profesionalumo, bet ir gilaus vidinio darbo.
Praktikuojant, keliaujant meistriškumo keliu, daugelio mano klientų gyvenimai pasikeitė. Susikūrė nauji verslai, išsipildė senos svajonės, žmonės susikraustė į savus namus ar sukūrė santykius. Tiesa, buvo ir atvirkščiai - po sesijų įvyko skyrybos. Džiugina tik tai, kad tai buvo įsisąmonintas ir laisvas pasirinkimas.
Taip kartu ir keliaujam. Su lengvumu į pokyčius.
Apie mane rašo: